Meno kūrinys „Žemėpatis“
LIMIS portale skelbiamą skaitmeninį turinį galima naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Naudojant skaitmenines bylas, reikia nurodyti šiuos duomenis: autorius; eksponato pavadinimas; pirminės apskaitos numeris arba inventorinis numeris; muziejaus, kuris saugo eksponatą, pavadinimas; eksponato senas.limis.lt puslapio adresas. Tuo atveju, kai autorius nežinomas ar yra anonimas, reikia nurodyti, kad autorius nežinomas arba yra anonimas. Jei naudojama eksponato nuotrauka yra sukurta fotografo, reikia nurodyti ir fotografo vardą bei pavardę.
Lietuvos etnokosmologijos muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. Visose dokumentų kopijose ir (arba) programose turi būti išsaugotas autorių teisių ženklas ©, užregistruotų prekių ženklai ®, kuriuos draudžiama pašalinti.
Tinklalapį formatuoja, dizainą kuria ir palaiko UAB „Nortal“, UAB „Alna Software“, UAB „Asseco Lietuva“ ir Lietuvos etnokosmologijos muziejus. Bet kokius dizaino elementus kopijuoti ar imituoti kituose tinklalapiuose yra draudžiama.
LIMIS portale skelbiamą skaitmeninį turinį galima naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Naudojant skaitmenines bylas, reikia nurodyti šiuos duomenis: autorius; eksponato pavadinimas; pirminės apskaitos numeris arba inventorinis numeris; muziejaus, kuris saugo eksponatą, pavadinimas; eksponato senas.limis.lt puslapio adresas. Tuo atveju, kai autorius nežinomas ar yra anonimas, reikia nurodyti, kad autorius nežinomas arba yra anonimas. Jei naudojama eksponato nuotrauka yra sukurta fotografo, reikia nurodyti ir fotografo vardą bei pavardę.
Lietuvos etnokosmologijos muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. Visose dokumentų kopijose ir (arba) programose turi būti išsaugotas autorių teisių ženklas ©, užregistruotų prekių ženklai ®, kuriuos draudžiama pašalinti.
Tinklalapį formatuoja, dizainą kuria ir palaiko UAB „Nortal“, UAB „Alna Software“, UAB „Asseco Lietuva“ ir Lietuvos etnokosmologijos muziejus. Bet kokius dizaino elementus kopijuoti ar imituoti kituose tinklalapiuose yra draudžiama.
Muziejus | Lietuvos etnokosmologijos muziejus |
Fondas | pagrindinis |
Eksponato tipas | ? keramika (ČDM) |
Sritys | menas |
Pirminės apskaitos numeris | LEM PE 28690 |
Inventorinis numeris | LEM TGS 361 |
Medžiagos | molis glazūra |
Atlikimo, pagaminimo technika | lipdyba degimas |
Autentiškumas | originalas |
Autorius (-iai) |
Aprašymas
Eksponato aprašymas | Žemėpatis (Žemininkas, Lauksargis) – lietuvių žemdirbystės dievas. Istoriografiniuose šaltiniuose jį pirmasis paminėjo Martynas Mažvydas, ragindamas „pamesti kaukų, žemėpačių, lauksargių garbinimą“. Jono Lasickis knygelėje „Apie žemaičių dievus“ (1580 m.) žemės dievus – žemėpačius pamini išsyk po Aukštėjo Visagalinčio. Pasak Mato Pretorijaus, kiekvienas ūkininkas turi savo Žemėpatį, globojantį ūkį ir namus. Žemėpačio garbei gruodžio mėnesį rengiama šventė, dėkojant už derlių. Kita tikėtina Žemėpačio pagerbimo šventė – pavasariniai sambariai. Taigi atrodo, kad Žemėpatis buvo ir žemės dievas, ir konkretaus dirbamo žemės plotelio globėjas. Žemėpačio žmona – Žemyna Žiedeklė. Dievybės simboliu galėjo būti šernas (tai mini romėnų istorikas P. K. Tacitas I a.) arba žemės ūkio padargai – arklas, žagrė, jaučių jungas. Mitinės Žemėpačio funkcijos po Lietuvos krikšto atiteko šv. Izidoriui Artojui. ( L. Klimka. Senovės dienai ir mitinės būtybės. Vilnius, 2003. ) |
Kiti pavadinimai
Pagrindinis pavadinimas
Pavadinimas | Kalba | Tipas | Data | |||
---|---|---|---|---|---|---|
Meno kūrinys „Žemėpatis“ | daugiau informacijos...
|
Informacija apie aprašą
Duomenis pateikė | Jūratė Zamuškienė |