Lietuvos etnokosmologijos muziejus yra pirmasis ir vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje. Jis buvo įkurtas 1990 m. astronomo Gunaro Kakaro ir etnologo Liberto Klimkos iniciatyva. Muziejaus tikslas – kaupti, saugoti, moksliškai tyrinėti ir teikti lankytojams informaciją apie žmogaus ir žmonijos ryšius su kosminiu pasauliu.

Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ekspozicija supažindina su įvairialypiais etnologijos ir kosmoso sąlyčio taškais. Čia galima pamatyti buities įrankių ir rakandų, kurie perteikia žinias apie kosmosą, teleskopų, meteoritų, dirbtinių palydovų padarytų kosmoso nuotraukų, senųjų kalendorių bei dailės kūrinių. Ekspozicijos kulminacija – apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria Aukštaitijos kraštovaizdžio panorama.

Išskirtinė muziejaus architektūra primena kosminėmis formomis pasipuošusį mitologinį Pasaulio medį. Požeminė galerija simbolizuoja medžio šaknis, bokštai – tai medžio kamienas, o apžvalgos aikštelė – medžio viršūnė.

Kaip kosmosas gali būti susijęs su etnologija? Ar kosmosas gali būti taip arti mūsų? Nors atrodo neįtikėtina, tačiau, apsižvalgę aplinkui, galime rasti įvairiausių žmonijos ir kosmoso ryšių pėdsakų. Didingas dangaus šviesulių spindesys visais amžiais jaudino žmogaus protą ir jausmus. Apie Saulę, Mėnulį, žvaigždes, jų tarpusavio ryšius ir poveikį žmonijai liudija mūsų tautos tikėjimai, folkloras ir tradicinis menas.